Robertas Šervenikas

Spauda rašo

Royal Opera House Muscat

R.Šervenikas Omano operos teatre dirigavo supamas prabangos

„Vakaruose tokios ištaigos nepamatysi“, – ištarė maestro Robertas Šervenikas, grįžęs iš gastrolių Omano sostinės teatre „Royal Opera House Muscat“ su Bavarijos valstybinio baleto trupe.

R.Šervenikui kelionėje į egzotišką Arabijos pusiasalio šalį didžiulį įspūdį paliko iš tolo švytinti balta Maskato menų šventovė, puošnus jos interjeras.

Muziką stebino medžio drožinių ažūras, inkrustacijos ant sienų, laiptų turėklų, durų, auksuota medžio tapyba ant lubų, gipso raižiniai, grindų mozaikos ir vitražai, kruopščiai kalinėti žibintai, šviestuvai su „Swarovski“ kristalais.

Vilnietis Maskate dirigavo Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ spektaklius, kuriuos pristatė Bavarijos valstybinis baletas ir Slovėnijos filharmonijos orkestras.

Omane – klasikos virusas

Omano sultonas Qaboosas bin Saidas nuo pat viešpatavimo pradžios prieš daugiau kaip keturis dešimtmečius atvėrė savo šalį Vakarų menui. Įspūdingas menų centras prie Omano įlankos, anot jo, turėtų puoselėti civilizacijų ir kultūrų dialogą, pratinti savus talentus prie aukščiausių tarptautinių standartų.

Vakarietišką išsilavinimą įgijęs Q.bin Saidas žavisi klasikine muzika ir menu.

Prieš 20 metų jo pastangomis Omane atsirado simfoninis orkestras, prieš kelerius metus – ištisą parą veikianti klasikinės muzikos radijo stotis „Oman Classic“.

2011-aisiais atidarytas „Royal Opera House Muscat“ tapo tikru paminklu sultonui jo valdymo 40-mečio proga.

Kitų tokių rūmų Arabijos pusiasalyje nėra. Šiame statinyje unikaliai dera tradicinis Omano architektūros stilius, vietinės medžiagos bei savų meistrų įgūdžiai su moderniausiomis elektroninėmis technologijomis, komfortu išrankiausiam klausytojui ir atlikėjui.

Komfortas atima žadą

„Teatre viskas mobilu – juda, kruta, – pasakojo R.Šervenikas. – Čia ne tik rodomi operos ir baleto spektakliai, bet ir rengiami koncertai, rečitaliai – kiekvienu atveju erdvė modeliuojama pagal poreikius. Pagrindinėje salėje net įrengti masyvūs vargonai, kurių spektaklių metu nematyti, – jie bėgiais nustumiami į scenos gilumą. Sultonas mėgsta vargonus.“

Dirigentui didelį įspūdį padarė ir nuostabi teatro akustika.

Garsas Maskato rūmuose taip pat formuojamas pagal poreikį – po teatro grožybėmis paslėpta moderniausia garso įranga. Be to, kėdžių nugarėlėse įmontuoti ekranai, kuriuose žiūrovai gali sekti operų libretą.

Slovėnijos orkestro muzikantai į „Romeo ir Džuljetos“ gastroles galėjo nesivežti didžiųjų instrumentų – Omano teatras parūpino ne tik puikios kokybės kontrabosus, bet ir violončeles. O „Royal Opera House Muscat“ kabinetuose ir už scenos stovi geriausių firmų pianinai ir fortepijonai.

Teatras negaili pinigų ir koncertų sezonams. Pasirodo ryškiausios operos žvaigždės, geriausi pasaulio orkestrai. Prieš R.Šerveniko gastroles čia džiazavo kanadietė džiazo dainininkė Diana Krall, operų arijas dainavo vienas geriausių dabarties bosų Ildaras Abdrazakovas.

Kultūrų ribos nyksta

„Mūsų projektas buvo vienas brangesnių“, – atskleidė R.Šervenikas, padirigavęs Omane tris baleto spektaklius. Bavarijos baleto trupė per gastroles rodė senutėlį tradicinį dar 1968-aisiais Miunchene choreografo Johno Cranko pastatytą „Romeo ir Džuljetos“ spektaklį.

Tačiau perkelti jį į kitą sceną buvo nelengva. Prireikė ne vienos dešimties darbininkų rankų – tokia technikų komanda lydėjo artistus iš Vokietijos.

Omano teatre nėra nei scenos personalo, nei trupės ir orkestro – tai pastatas ir vadybininkų kolektyvas. Jis jau buvo atsiuntęs savo atstovus pasižvalgyti ir į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą. Tad egzotiškos šventovės slenkstį netrukus galbūt peržengs ir daugiau lietuvių.

„Maskato žiūrovai niekuo nesiskiria nuo Vilniaus, Londono ar Miuncheno. Tai europietiška publika, – kalbėjo R.Šervenikas. Anot jo, Bavarijos baleto trupė gal net margesnė – joje šoka tik vienas vokietis.

R.Šerveniko nebestebina meno globalizacija – jis jaučiasi ramus ir prieš kitą kelionę į egzotišką šalį – Meksiką, kur diriguos San Luis Potosi miesto simfoniniam orkestrui, be kitų kūrinių, ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“.

Mat dirigentas žino Meksikoje susitiksiąs su stipriais rusų muzikantais. Baltos dėmės sparčiai nyksta iš pasaulinio klasikos žemėlapio.

Projekto kaina liko neatskleista

* „Royal Opera House Muscat“ kompleksas plyti 80 kvadratinių kilometrų plote, kurio pusę užima žalumynai. Statinyje, be meno erdvių, įrengtos prabangios parduotuvės ir restoranai.

* Pagrindinėje komplekso salėje telpa iki 1100 sėdinčių žiūrovų.

* Sultono viziją realybe pavertė tarptautinė architektų firma „Wimberly Allison Tong and Goo“ ir Omano kompanija „Carillion Alawi“.

* Projekto kaina liko neatskleista.

Straipsnis iš www.lrytas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *